Dvasingoms

Dvasingoms īr patė paskiausė realībės ė trancendencėnės dėmėnsėjės stadėjė, vėdėnis kel's, katros leid žmuogō atskleistė sava būvė esme, gīvenima prasme. Da dvasingoms apėbrežiams kāp dėdliausės žmuogaus muoralėnės vertībės. Dvasėnės praktėkas kāp medėtacėjė, malda, savėvuoka ir skėrtas vīstītė žmuogaus dvasingoma, vėdėni gīvenima. Tuokės praktėkas tonkē ved pri sājongas so dėdlesnės realibe pajautėma. Ta dėdlesnė realībė apėbūdėnama kāp Dieva karalīstė, vėsa žmuonėjė, gomta, kuosmosos. Dvasingoms tonkē ėšgīvenams kāp īkviepima šaltenis, gīvenėma kelruodis. Dvasingoms sotėik vierijima nemateriale realībe, transcendentėnio svieta prigėmėmo.

Tradėcėškā vieras laik dvasingoma kāp vėina ėš relėgėnė puojotė daliū. Tonkē dvasėngoms sotapatėnams so viera, bat smarkus vakarū vėsoumėnės bedievėškoma plėtėms praplietė dvasingoma sāvuoka.

So viera nesosėits dvasingoms soprontams kāp žmougaus platesnė, nestruktūrėzouta puovīza, atvėroms naujuoms idiejėms, ītakuoms, atsėsakīms vieru doktrėnas. Vėizont ėš tuokės puovīzas net ė ateėsts gal būtė dvasings. Nuors ateėzmos atmet dūšės bovima, vėršnatūrėnius dalīkus, dalis ateėstu prėėm dvasinguma savuoka, bat ana sopront kāp vėsatas daliū armuonėjė, terposavė sārīši.

Prėšėngā nego ateėstā, Naujuojė Omžiaus šalėnėnkā i dvasingoma vėiz kāp i aktīvu rīši so jiega, energėjė, dūšė, katra paded sėiktė savēs pažėnėma. Panteėstėnės vieras, religėnis natūralėzmos vėiz dvasingoma vėsuo sopantiuo gomtuo, kuosmosė, ana sopront kāp patė dėdliausė didībė ė paslapti.

Krėkštiuonībie dvasingoms soprontams nevėinareikšmėškā. Tonkē dvasėingās krėkštiuonim īr īvardėnamė tuokie prietėlē, katrė tėik pėrmenībė asmenėniou santīkiou so Dievo, sek Jiezaus dvasinio kelio a ne rėtoalams, vėsoumenėnē veiklā, tradėcėjėms.

Nuors ė dvasingoms, ė viera sėik galotėnė Dieva, absoliota sopratėma, daba šėtė do dalīkā tonkē īr atskėriamė. Viera īr soprontama tėktās kāp vėins ėš keliū i dvasingomā; viera īr dvasingoms, īsprausts i cėvėlėzacėjės riemus. Dvasėnē muokītuojē (šėtė, katrė šnek aple dvasingoma ož vieras robežiaus) teig, ku ir daug vėsuokiu dvasėniu keliū, ė žmuogō īr nuognē svarbo atrastė sau tėnkoma. Tonkē pabriežiama, ku viera īr daugiau fuormalos ėšuorinis ėiškuojims a dvasingoms ir vėdėnis, indivėdoalus.

Čiesās autuorē dvasingoma miegėn sėitė so kvantėnė metafėzėka.

Daugums sociologu ė psėkologu pažīmi ku dvasingums īr nuognē svarbus dalīks nuorant pasėiktė vėdėnė ramībė, ėšsėvadoutė ėš prigolmībės lėgū, pasėiktė laimės, givenėma prasmies jausma. Dvasingoms īpatingā pabriežiams puozitėviuojuo psėkuoluogėjuo. Palē ana dvasingoms īr vėins svarbiausiu dalīku, padedontiu atrastė gīvenėma prasmė.